- peršokė
- péršokė sf. (1) Vb žr. peršokis 1: Blogai siuva ta tavo mašina: péršokes daro Slm. Péršokėm suarė lauką, sudergė žemę, ir būk jam geras Krs. Péršokelė audekle Rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
peržarga — sf. (1) klaida, padaryta metant siūlus ant mestuvų, permėtė: Nesumačiau, kai ant mestuvų siūlus per daug pakėliau, dabar reiks peržargą atitaisyt Snt. ║ peršokė vejant botagą: Prasto vijiko vytas botagas – vienos peržargos Slv … Dictionary of the Lithuanian Language